- stabaranglis
- stabarañglis sm. (2) sudžiūvęs augalo stiebas, stabaras: Daiktais šiurpsojo kreivi žolių stabarangliai Db. Visą vežimą pridėjau stabarañglių (nukultų dobilų) Lp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
stabaranklis — stabarañklis sm. (2) Krkš žr. stabaranglis … Dictionary of the Lithuanian Language